Konkurso „Švari kalba – švari galva“ nugalėtojai

 

2017 METŲ „ŠVARI KALBA - ŠVARI GALVA“ KONKURSAS BAIGĖSI!

AČIŪ visiems dalyvavusiems, nuoširdi padėka moksleivių mokytojams ir tėveliams!

2017 metų konkurso „Švari kalba - švari galva“  nugalėtojai:

5 klasių mokiniai:

I vieta, Adomas Žalys, Vilniaus jėzuitų gimnazija, mokytoja Edita  Šicaitė;
II vieta, Urtė Rimšaitė, Panevėžio Mykolo Karkos pagrindinė mokykla, mokytoja Renata Katilienė;
III vieta, Paulina Pranckevičiūtė, Marijampolės sav. Želsvos pagrindinė mokykla, mokytoja Asta Kulbokienė.

6 klasių mokiniai:

I vieta, Jorūnė Dimaitė, Mažeikių Pavasario pagrindinė mokykla, mokytoja Kristina Eidintaitė;
II vieta, Nojus Boreika, Kauno Martyno Mažvydo pagrindinė mokykla, mokytoja Auksė Petruševičienė;
III vieta, Gytė Sprainytė, Vytauto Didžiojo universiteto Atžalyno progimnazija, mokytoja Vilija Radzevičiūtė.

7 klasių mokiniai:

I vieta, Jonė Bagdanskytė, Šiaulių r. Kuršėnų Daugėlių pagrindinės mokykla, mokytoja Dalė Janušauskienė;
II vieta, Armandas Pratkūnas, Ukmergės rajono Vidiškių pagrindinės mokykla, mokytoja Živilė Kuliešienė;
III vieta, Urtė Kiriliauskaitė, Šiaulių r. Kuršėnų Pavenčių mokykla, mokytoja Dalia Lipskienė.

8 klasių mokiniai:

I vieta, Rugilė Gudavičiūtė, Kauno Kovo 11-osios gimnazija, mokytoja Jolanta Lastauskienė;
II vieta, Gabija Parnarauskaitė, Kauno Kovo 11-osios gimnazija, mokytoja Jolanta Lastauskienė;
III vieta, Lukrecija Jakštaitytė, Tauragės Tarailių progimnazija, mokytoja Rosita Simonavičienė.

9 klasių mokiniai:

I vieta, Vakarė Punelytė, Vilniaus licėjus, mokytoja Asta Karaliūtė;
II vieta, Agnė Staupelytė, Plungės Ryto pagrindinė mokykla, mokytoja Jurgita Pakarklienė;
III vieta, Gerda Tumynaitė, Alytaus Jotvingių gimnazija, mokytoja Vita Jurčienė.

10 klasių mokiniai:

I vieta, Justė Zdobaitė  Vilniaus licėjus, mokytoja Rima Mackevičienė;
II vieta, Silvija Zujūtė Vilniaus licėjus, mokytoja Rima Mackevičienė;
III vieta, Rūta Birutytė Vilniaus licėjus, mokytoja Rima Mackevičienė.

Sveikiname!

Sparnuotu žodžiu apie žodį...

XVI a. Mikalojus Daukša bene pirmas mūsuose kėlė pagrindinę lietuvių kalbos reikšmę lietuvių tautos egzistencijai. O bent nuo XIX a. pradžios ir Lietuvoje plinta mintis, kad pagrindinis tautos sąvokos dėmuo yra individualinė tautos kultūra, ypač jos gimtoji kalba. Daugiau kaip prieš šimtmetį buvo ir ne vieno įžymesniųjų lietuvybės veikėjų bei autorių pabrėžiama, kad be lietuvių kalbos nebus ir lietuvių tautos. [. ..] kalba, bent Rytų ir Vidurio Europos sampratos požiūriu, yra pagrindinis ir lemiamas tautybės dėmuo. [.. .] Juk išnykus skirtingoms baltų tautų bei kilčių kalboms, ilgainiui išnyko ir pačios skirtingosios etninės baltų grupės, pvz., prūsai, asimiliuoti vokiečių, lietuvių ir iš dalies lenkų, pačiai prūsų kalbai išnykus XVIII a. pradžioje. Arba ir kuršiai, kurie jau XVI a. sulatvėjo ir sulietuvėjo, netekę savo skirtingos kalbos. Tas pats kalbinis dėsnis iš seno veikia ir lietuvių istorijoje: priėmusio svetimą kalbą lietuvių aukštojo luomo palikuonys (tik gal labai retą kurį atvejį teišskyrus) ilgainiui išvirto kitų tautų nariais, o ir dalis kitų luomų, ypač Lietuvos etnografinio ploto pakraščiais, svetimųjų valstybinėje ir kultūrinėje aplinkoje, palaipsniui neteko savo gimtosios kalbos, nutauto, kitataučiais išvirto.

Petras Jonikas


Daugiau...

Organizatoriai

Draugai