Konkurso laureatais tapo:

 

5 klasių mokiniai:
I vieta – Adomas Žalys iš Vilniaus jėzuitų gimnazijos (mokytoja Edita  Šicaitė)
II vieta – Urtė Rimšaitė iš Panevėžio Mykolo Karkos pagrindinės mokyklos (mokytoja Renata Katilienė)
III vieta – Paulina Pranckevičiūtė iš Marijampolės sav. Želsvos pagrindinės mokyklos (mokytoja Asta Kulbokienė)

6 klasių mokiniai:
I vieta – Jorūnė Dimaitė iš Mažeikių Pavasario pagrindinės mokyklos (mokytoja Kristina Eidintaitė)
II vieta – Nojus Boreika iš Kauno Martyno Mažvydo pagrindinės mokyklos (mokytoja Auksė Petruševičienė)
III vieta – Gytė Sprainytė iš Vytauto Didžiojo universiteto Atžalyno progimnazijos (mokytoja Vilija Radzevičiūtė)

7 klasių mokiniai:
I vieta – Jonė Bagdanskytė iš Šiaulių r. Kuršėnų Daugėlių pagrindinės mokyklos (mokytoja Dalė Janušauskienė)
II vieta – Armandas Pratkūnas iš Ukmergės rajono Vidiškių pagrindinės mokyklos (mokytoja Živilė Kuliešienė)
III vieta – Urtė Kiriliauskaitė iš Šiaulių r. Kuršėnų Pavenčių mokyklos (mokytoja Dalia Lipskienė)

8 klasių mokiniai:
I vieta – Rugilė Gudavičiūtė iš Kauno Kovo 11-osios gimnazijos (mokytoja Jolanta Lastauskienė)
II vieta – Gabija Parnarauskaitė iš Kauno Kovo 11-osios gimnazijos (mokytoja Jolanta Lastauskienė)
III vieta – Lukrecija Jakštaitytė iš Tauragės Tarailių progimnazijos (mokytoja Rosita Simonavičienė)

9 klasių mokiniai:
I vieta – Vakarė Punelytė iš Vilniaus licėjaus (mokytoja Asta Karaliūtė)
II vieta – Agnė Staupelytė iš Plungės Ryto pagrindinės mokyklos (mokytoja Jurgita Pakarklienė)
III vieta – Gerda Tumynaitė iš Alytaus Jotvingių gimnazijos (mokytoja Vita Jurčienė)

10 klasių mokiniai:
I vieta – Justė Zdobaitė  Vilniaus licėjaus (mokytoja Rima Mackevičienė)
II vieta – Silvija Zujūtė Vilniaus licėjaus (mokytoja Rima Mackevičienė)
III vieta – Rūta Birutytė Vilniaus licėjaus (mokytoja Rima Mackevičienė)

 

Sparnuotu žodžiu apie žodį...

Ypač vadinamosioms „tautoms be istorijos“ istorija ir gimtoji kalba rodėsi neatskiriamai susijusios: gimtoji kalba pasidarė ne tik kelrodis į istoriją, bet ir pati istorija, nes kalba bylojo joms apie tautos praeitį, jos žygius. Gimtoji kalba, kuri faktiškai yra visų kitų tautinių žymių ir simbolių nešėja, pasidaro didžiausia tautiškumo brangenybe, kai kiti tautos vienybės ir autentiškumo simboliai ilgainiui tampa problematiški, išblėsta dėl savo ribotumo, nes gimtąją kalbą vis galima interpretuoti pagal labiausiai pageidaujamus asmens, troškimus, taip pat pagal tai, kas asmeniui atrodo labiausiai brangu ir girtina etninėje visuomenėje.

Petras Jonikas


Daugiau...

Organizatoriai

Draugai