Per ketverius metus nacionalinio konkurso „Švari kalba – švari galva“ dalyviai žiniasklaidos buvo įvardinami įvairiai: kaip raštingiausi moksleiviai, geriausiai lietuvių kalbą mokantys vaikai, švariai kalbantis ar švarios galvos jaunimas. Tačiau šiuos 6-10 klasių mokinukus, kurių gretos kalbinant kompiuterį lietuviškai kasmet vis didėja, galima pavadinti dar ir kitaip – savotiškais XXI –ojo amžiaus knygnešiais, nešančiais lietuvišką žodį ir raidę į šiuolaikinių technologijų erdves. Juk skaitmeniniame pasaulyje susigundyti vietoj taisyklingos lietuvių kalbos vartoti įvairius trumpinius, darinius, „pamiršti“ nosines, brūkšnelius, varneles – išties nesunku. O tai kelia rimtą grėsmę lietuvių kalbai, jos išlikimui.
 
Konkurso dalyvius pavadinti knygnešiais leidžia ir šiemet simboliškai sutapusi nugalėtojų apdovanojimų šventės bei Knygnešio dienos – kovo 16-osios data. Nacionaliniame konkurse „Švari kalba – švari galva“ aktyviai dalyvaujantys vaikai – puikiausias įrodymas, jog kompiuteris moka ir gali „kalbėti“ lietuviškai, reikia tik norėti su juo bendrauti gimtąją kalba.
 
Konkurso sumanytojai – kalbos produktų šiuolaikinėse technologijose diegimu bei tobulinimu užsiimantis bendrovės „Tilde IT“ kolektyvas bei jų partneriai Švietimo ir mokslo ministerija, Valstybinė lietuvių kalbos komisija bei ryšių su visuomene agentūra „Strateginių komunikacijų centras“ - įsitikinę, jog „Švari kalba – švari galva“ per ketverius metus užaugino naują jaunų žmonių kartą – patriotiškesnių, sąmojingesnių, labiau mylinčių lietuvišką žodį. Kitais, jubiliejiniais konkurso metais tikimasi ne ką mažesnio moksleivių aktyvumo, žadama naujovių.

Sparnuotu žodžiu apie žodį...

Kalba savo prigimtimi yra bendravimo priemonė. Literatūra — kalbos suklestėjimas, jos gilių giliausia prasmė. Žodis — ne žaislas, o reikšmingas gyvenimo ginklas. Žodis — ne tik mechaniškas garsas. Jis tarsi gyvas kalbos organizmas. Be tiesioginės reikšmės, žodyje slypi dar ir antraeilių balsų, nelyginant gyvūno čiuptuvėlių. Tais čiuptuvėliais jie taikliai čiumpa šalimais esančius žodžius, suauga su jais, organiškai įsisunkia į jų kūną, įleidžia į jį tvirtas šaknis. Tačiau labai svarbu, kad žodis būtų gyvas, aiškus, atėjęs iš gimtosios kalbos, suprantamas, Tik tada suvokimas gali prilygti sudėtingai kalbos sandarai.

Vladimiras Korolenka


Daugiau...

Organizatoriai