Šiandien viešoje erdvėje yra organizuojama pačių įvairiausių rinkimų: talentingiausiųjų, drąsiausiųjų, geriausiai dainuojančiųjų ar šokančiųjų, skaniausiai gaminančiųjų, gražiausiųjų, seksualiausiųjų ir kitokių -iausiųjų. Kandidatai pelnyti vieną ar kitą titulą – gerai visiems iš televizijos ekrano, teatro scenos, filmų kadrų, laikraščių puslapių ar interneto pažįstami žmonės, didesnio ar mažesnio kalibro tikros ir vadinamosios žvaigždės. O jei iš visų jų būtų renkamas taisyklingiausiai savo gimtąja kalba šnekantis asmuo? Kažin kiek įžymybių pasiektų šių rinkimų finalą? Kita vertus, galbūt tokie rinkimai jau seniai neturi prasmės? Juk siekdami kultūrą priartinti prie realybės, patenkinti kuo didesnį žiūrovų ratą, jos kūrėjai šnekamąją kalbą, kuri gausi trumpinių, darinių, įvairiausių svetimybių, iškraipymų ir klaidų, patys noriai įsileido į eterį bei sceną.