Jei šiuolaikinio jaunuolio kas nors paklaustų be kokių daiktų jis neįsivaizduoja savo gyvenimo, įdomu, ką jis atsakytų? Devynių iš dešimties atsakymas greičiausiai būtų daugiau ar mažiau vienodas, skirtųsi nebent vardijamų daiktų eiliškumas. Svarbiausieji, be jokios abejonės, būtų kompiuteris ir išmanusis telefonas. Jaunajai kartai verta užduoti dar vieną klausimą – ką jie dažniau vartoja naudodamiesi šiomis informacinėmis technologijomis: įvairius trumpinius, darinius, tokius, kaip „ash“, „shule“, „kasis“, „vienzo“ ir pan., ar taisyklingą lietuvių kalbą.
Read more ...

Ar įmanoma su kompiuteriu „bendrauti“ gimtąja kalba? Jei šį klausimą kas nors būtų uždavęs prieš 10 metų, kada kompiuteriai, internetas ir kitos informacinės technologijos žengė pirmuosius tvirtesnius žingsnius Lietuvoje, šio klausimo autorius greičiausiai būtų likęs nesuprastas. Kompiuteris tuomet „kalbėjo“ tik angliškai. Natūralu, kad šitoks „bendravimas“ su technologijomis turėjo pasekmių – lietuvių kalbą netruko praturtinti įvairūs barbarizmai, svetimybės, trumpiniai.
Read more ...

Per ketverius metus nacionalinio konkurso „Švari kalba – švari galva“ dalyviai žiniasklaidos buvo įvardinami įvairiai: kaip raštingiausi moksleiviai, geriausiai lietuvių kalbą mokantys vaikai, švariai kalbantis ar švarios galvos jaunimas. Tačiau šiuos 6-10 klasių mokinukus, kurių gretos kalbinant kompiuterį lietuviškai kasmet vis didėja, galima pavadinti dar ir kitaip – savotiškais XXI –ojo amžiaus knygnešiais, nešančiais lietuvišką žodį ir raidę į šiuolaikinių technologijų erdves. Juk skaitmeniniame pasaulyje susigundyti vietoj taisyklingos lietuvių kalbos vartoti įvairius trumpinius, darinius, „pamiršti“ nosines, brūkšnelius, varneles – išties nesunku. O tai kelia rimtą grėsmę lietuvių kalbai, jos išlikimui.
Read more ...

Ketvirtą kartą rengiamame nacionalinio konkurso „Švari kalba – švari galva“ pirmajame etape lietuviškai kompiuterį prakalbinti bandė daugiau nei 8,5 tūkstančio 6-10 klasių moksleivių iš visos Lietuvos. Į antrąjį konkurso etapą, kuris vyks jau rytoj, Vilniuje, buvo pakviesta atvykti po dvidešimt geriausių šeštokų, septintokų, aštuntokų ir kitų klasių moksleivių pagal mokyklose vykusio pirmojo etapo rezultatus.

Read more ...

Sparnuotu žodžiu apie žodį...

Tegu rašytojas bus didelis kalbinės kūrybos meistras. Kaip jo tas meistriškumas pasireiškia? Jis, pasiremdamas tradicija, kuria naujas kalbos vertybes,— kuria visiems privalomos gramatikos ribose. Ko gali būti verta rašytojo kalba, atitrūkusi nuo tradicijų? Rašytojui kalbinė tradicija, tariant, gramatika, yra priemonė, būtiniausioj! premisa, nes tiktai ji naujai sukuriamą vertybę daro visiems priimtiną, visiems savą,— gyvą, suprantamą, atjaučiamą. Ko verti gražūs batai, jei jie ant kojos nelenda? Ko verta kad ir labai gražiai skambanti poetinė formulė, jei ji lieka nesuprantama, jei ji nejaudina, nesukelia jokių minčių, jausmų, emocijų.

Balys Sruoga


Daugiau...

Organizatoriai

Draugai